| DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO INFORMACIJOS APIE VĖJARAUPIŲ ATVĖJUS
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus
departamentas informuoja, kad vėjaraupiai tai yra ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas (toliau – VZV). Po pirminio užsikrėtimo virusas išlieka žmogaus organizme slaptosios (latentinės) formos visą gyvenimą ir vėliau gali pasireikšti kaip juostinė pūslelinė.
Pirmą kartą užsikrėtus VZV, susergama vėjaraupiais. Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus
2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Pirmąją–antrąją ligos dieną pasireiškia tokie simptomai: nedidelis silpnumas, apetito pablogėjimas, nedidelė temperatūra. Dažniausiai šie reiškiniai lieka nepastebėti ir atrodo, kad liga iškart prasidėjo nuo išbėrimų. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, prisipildžiusiomis skaidraus skysčio. Išbėrimas – svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje. Išbėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, susidaro šašas. Beria bangomis kas 1–2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų išbėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Imlūs žmonės gali būti infekuoti po kontakto su infekcijos šaltiniu nuo 10 iki 21 dienos. Imlių žmonių namų kontakto sąlygomis užsikrėtimo rizika yra 80–90 proc. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas (dažniausiai 1–2 dienas) iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais).
Užkrečiamasis laikotarpis gali būti ilgesnis, jei pažeistas imunitetas. Dažniausiai sergama lengva vėjaraupių forma, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga žmonės su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji.
Vėjaraupių profilaktikai vartojami gyvieji atenuoti skiepai. Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, vaikams ir suaugusiems reikia vartoti 2 vakcinos dozes. Ši vakcina nėra įtraukta į planinį skiepų kalendorių.
NVSC Vilniaus departamentas rekomenduoja:
1. nuo paskutinio vėjaraupių atvejo išaiškinimo vaikų ugdymo įstaigoje 21 dieną, t. y. iki 2023 m. vasario22d., stebėti susirgusiųjų lopšelį-darželį lankančių vaikų sveikatos būklę;
2. pastebėjus galimus vėjaraupių požymius susirgusįjį būtina izoliuoti, pranešti vaiko tėvams ir rekomenduoti kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
3. teisės aktų nustatyta tvarka lopšelyje-darželyje vykdyti nuolatinį valymą ir dezinfekciją. Vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio5 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,5.4. papunkčiu, patalpos (izoliatorius, sveikatos kabinetas, klasės, koridoriai, miegamieji, žaidimo kambariai, bufetas, valgykla, prausyklos, tualetai ir kt.) ir įrenginiai valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu naudojant buitines dezinfekuojančias valymo priemones, skirtas paviršiams valyti / dezinfekuoti;
4. informuoti lopšelį-darželį lankančių vaikų tėvus apie įtariamus susirgimus vėjaraupiais bei galimas profilaktikos priemones namų aplinkoje. Pateikiant informaciją tėvams, būtina supažindinti tėvus su pirmaisiais ligos požymiais tam, kad pastebėjus juos, vaikas nebūtų vedamas į lopšelį – darželį ir laiku būtų kreipiamasi medicininės pagalbos;
5. ugdyti vaikų ugdymo įstaigas lankančių vaikų asmens higienos įgūdžius ir užtikrinti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo reikalavimų vykdymą.
|
